Tačiau kartu su skaitmenizacija auga ir priklausomybė nuo IT infrastruktūros. Kuo daugiau verslo procesų perkeliama į skaitmeninę erdvę, tuo didesnę reikšmę turi stabiliai veikianti ir tinkamai prižiūrima IT aplinka.
Būtent todėl daugelis organizacijų susiduria su pavojinga iliuzija: jei šiandien viskas veikia, vadinasi, problemų nėra.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai: darbuotojai gali prisijungti prie sistemų, veikia elektroninis paštas ir interneto ryšys, o kasdieniai darbai vyksta įprastai. Tačiau būtent tokiose situacijose dažnai pradeda kauptis rizikos, kurių niekas nepastebi.
IT rizikos kaupiasi, kol tampa kritinės
IT infrastruktūra yra kur kas daugiau nei darbuotojų kompiuteriai ar interneto ryšys. Tai visa ekosistema, nuo darbo vietų ir serverių iki tinklo įrangos, duomenų atsarginių kopijų bei saugumo sprendimų.
Praktikoje dažniausiai pasitaikančios problemos yra:
- nereguliariai atnaujinamos darbo vietos;
- pasenusios operacinės sistemos;
- neprižiūrimi serveriai;
- nepakankamai stebima tinklo infrastruktūra;
- neužtikrintas atsarginių kopijų atkūrimas;
- neaktuali arba netvarkinga IT dokumentacija;
- perteklinės vartotojų teisės ir saugumo spragos.
Anot IT paslaugų bendrovės „Heximus“ IT vystymo vadovo Tado Burbos, didžiausia problema ta, kad nė viena iš šių rizikų kasdienės veiklos iš karto nesustabdo ir todėl jos dažnai tampa nepastebimos. „Laikui bėgant jos kaupiasi ir tampa vis didesne grėsme organizacijai. Užtenka vieno gedimo, netikėto įrangos sutrikimo ar kibernetinio incidento, kad paaiškėtų, jog problemos kaupėsi ne vieną mėnesį“, – teigia T. Burba.
Kai vienas gedimas sustabdo visą verslą
Vadovams IT dažnai atrodo kaip pagalbinė funkcija. Kol sistemos veikia, apie jas negalvojama. Tačiau realybėje net ir nedidelis sutrikimas gali paveikti visą organizaciją.
Sugedus svarbiam įrenginiui, nustojus veikti verslo sistemai ar nutrūkus prieigai prie duomenų, darbuotojai negali atlikti savo darbo. Sustoja procesai, vėluoja užsakymai, klientai negauna paslaugų, o įmonė patiria tiesioginius nuostolius.
Darbuotojui neveikiantis kompiuteris nėra tik techninis nepatogumas. Tai prarastas darbo laikas, kurio verslas negali susigrąžinti. Net jei gedimas trunka tik pusdienį, darbuotojo užduotys niekur nedingsta. Jos persikelia į kitą dieną, o bendras produktyvumas mažėja. Neveikianti darbo vieta kainuoja gerokai daugiau nei remontas ar naujo kompiuterio įsigijimas.
Tuo tarpu kibernetinio saugumo srityje dažnai galvojama apie sudėtingas atakas, tačiau realybėje grėsmė irgi gali prasidėti nuo vienos neprižiūrėtos darbo vietos.
Pasenusi operacinė sistema, neįdiegti saugumo atnaujinimai ar netinkamai suteiktos vartotojo teisės gali tapti atspirties tašku platesniam incidentui. Vartotojas dažnai net nesupranta, kad jo kompiuteris jau kelia riziką visam organizacijos tinklui.
Viena neprižiūrėta darbo vieta gali tapti problema ne tik darbuotojui, bet ir visam verslui, nes dauguma sistemų yra tarpusavyje susietos.
Kodėl atsarginė kopija dar nereiškia saugumo
Vienas dažniausių mitų versle yra įsitikinimas, kad jei duomenų kopijos daromos, vadinasi, viskas gerai. Iš tikrųjų pats kopijos egzistavimo faktas apsaugo mažiau, nei atrodo – svarbiausia yra tai, ar kopija realiai veikia tada, kai jos labiausiai reikia.
Praktikoje dažniausiai pasitaiko šie spragų tipai:
- Kopijos daromos, bet niekada nebandytos atkurti. Rezervinė sistema gali mėnesius rodyti, kad procesas „vyksta sėkmingai", tačiau tai dar nereiškia, kad iš tų duomenų realiai galima atkurti veikiančią sistemą. Klaida dažniausiai paaiškėja tik kritiniu momentu – kai atkūrimo reikia čia ir dabar.
- Kopijos saugomos toje pačioje aplinkoje, kaip ir originalūs duomenys. Jei atsarginė kopija pasiekiama iš to paties tinklo ar tų pačių vartotojo teisių, kaip ir pagrindiniai duomenys, ji nėra apsaugota nuo įsilaužimo ar šifravimo atakos – ji tiesiog taps dar vienu tos pačios atakos taikiniu.
- Nėra aiškaus atkūrimo laiko. Net jei atkurti duomenis techniškai įmanoma, verslui svarbu žinoti, per kiek laiko organizacija vėl galės veikti. Be aiškiai apibrėžto ir patikrinto atkūrimo plano, procesas kritiniu momentu gali užtrukti kur kas ilgiau, nei numatyta.
- Kopijuojami ne visi svarbūs duomenys ar sistemos. Dažnai kopijos apima failų serverius, tačiau pamirštamos verslo valdymo sistemos, duomenų bazės ar debesijos aplinkos konfigūracijos, be kurių įmonė vis tiek negalėtų tęsti darbo.
Anot T. Burbos, tai ypač aktualu šiuolaikinių kibernetinių atakų kontekste: šifruojančios (ransomware) atakos dažnai taikosi ne tik į darbinius duomenis, bet ir į atsargines kopijas, siekdamos atimti iš organizacijos bet kokią galimybę atsistatyti be išpirkos mokėjimo.
„Būtent todėl patikima atsarginių kopijų strategija remiasi keliais principais: kopijos saugomos keliose skirtingose vietose (įskaitant fiziškai ar loginiu būdu atskirtą, vadinamą „nekintamą“ (immutable) saugyklą, kurios negalima pakeisti ar ištrinti net turint administratoriaus teises), o pats atkūrimo procesas periodiškai testuojamas realiomis sąlygomis, o ne tik tikrinamas pagal sistemos pranešimus“, – sako T. Burba.
Kitaip tariant, atsarginė kopija tampa realia apsauga tik tada, kai organizacija žino atsakymus į tris klausimus: ar kopija atspari nuo atakos, kuri paveikė pagrindinius duomenis, per kiek laiko iš jos galima atkurti veikimą, ir kada tai buvo paskutinį kartą testuota.
Efektyvi IT priežiūra prasideda daug anksčiau
Dažnai manoma, kad IT priežiūra yra pagalba tada, kai kažkas sugenda. Tačiau toks požiūris reiškia, kad organizacija jau susidūrė su pasekmėmis.
„Profesionali IT priežiūra prasideda gerokai anksčiau. Ji apima infrastruktūros stebėseną, centralizuotą darbo vietų valdymą, saugumo kontrolę, reguliarius atnaujinimus, atsarginių kopijų priežiūrą ir nuolatinį rizikų vertinimą.
IT priežiūra nėra tik reagavimas į gedimus. Tai nuolatinė stebėsena, planavimas ir vystymas, prevenciniai darbai ir procesai, kurie padeda užkirsti kelią problemoms dar prieš joms paveikiant verslą“, – priduria T. Burba.
Kiekviena organizacija investuoja į augimą, pardavimus ir naujas technologijas. Tačiau verta sustoti ir užduoti vieną paprastą klausimą:
Ar jūsų IT infrastruktūra valdoma proaktyviai, ar tiesiog džiaugiatės, kad šiandien viskas veikia? Nes tikrasis IT priežiūros efektyvumas atsiskleidžia ne tada, kai pavyksta greitai pašalinti gedimą. Jis atsiskleidžia tada, kai gedimas apskritai neįvyksta.
Patikima IT infrastruktūra nėra papildoma verslo išlaida. Tai viena iš sąlygų, leidžiančių organizacijai stabiliai augti, užtikrinti veiklos tęstinumą ir išvengti nuostolių, kurie dažnai kainuoja daug daugiau nei prevencinė priežiūra.
